Lieporių I-oji gyvenvietė

Gyvenamų vietų planas
http://archeologija.fotomuziejus.lt/lt/50/gyvenamu-vietu-planas
Kultūros vertybių registro žinios
http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=20881
Molinis puodas. IV–VIII a.
Molinis puodas. IV–VIII a.

Informacija


Lieporių 1–oji gyvenvietė yra Lieporių archeologinio komplekso dalis. Ji buvo atrasta 1991 metais, ieškant Lieporių kapinyno pakraščio, ir tyrinėta 1992–2001, 2004–2006 metais. Gyvenvietę tyrinėjo B. Salatkienė, tyrimuose dalyvavo archeologai Audronė Šapaitė, Virginija Ostašenkovienė, Ernestas Vasiliauskas.

Iš viso buvo ištirtas 3009 kv. m. plotas. Rasta 10 sudegusių ir vieno sunykusio pastato liekanos, iš jų Ištirti 7. Gyvenamieji namai buvo mediniai, rentininės konstrukcijos, moliu glaistytomis sienomis, su atvirais ugniakurais viduje. Pastatų viduje rasta daug skaldytų akmenų, paskleistų aplink ugniakurus, o tarp jų pasitaikė nemaža gyvulių kaulų, puodų šukių, rastas ir geležinis pjautuvėlis, stiklinis karoliukas. Gyvenvietės kultūriniame sluoksnyje aptikta labai daug molio tinko gabalų, gyvulių (galvijų, kiaulių, avių, ožkų) kaulų ir lipdytų puodų šukių.

Pats vertingiausias Lieporių 1–osios gyvenvietės objektas buvo geležies lydykla, kurios tyrimai atskleidė visą geležies lydymo įrangos kompleksą nuo rūdos kasimo duobių iki kalvės. Lydykloje buvo 18 rūdos kasimo duobių, medžio anglies degimo duobė ir du židiniai, 5 šuliniai, klojinys rūdai plauti, 19 rudnelių (geležies lydymo krosnelių), kalvė su žaizdro vieta, 5 akmeniniai priekalai. Iš susikaupusio šlako kiekio galima spręsti, kad Lieporių lydykloje galėjo būti išlydyta kiek daugiau, nei 100 kg geležies. Šis lydyklos kompleksas, ypač mediniai šuliniai ir liepos žievės kibirėliai yra unikalūs radiniai, kurių analogų Lietuvoje nėra.

Lieporiuose buvo rasti 5 šuliniai su medinėmis konstrukcijomis iš skeltų rastų, tašytų lentų ar apvalių rąstelių. Vanduo iš šulinių buvo semiamas cilindro formos kibirėliais, padarytais iš liepos žievės.

Lieporių 1-sios gyvenvietės tyrimai dar nebaigti. Tyrimų dar laukia penktasis šulinys, centrinė gyvenvietės dalis. Apie jos sodybas, jų dydį ir struktūrą, pastatų parametrus ir funkcijas dar nėra pakankamai duomenų. Tačiau jau dabar aišku, kad gyvenvietė ir kapinynas sudaro vieną visumą, palikti vienos bendruomenės, įsikūrusios čia IV a. pirmoje pusėje ir gyvenusios iki VIII amžiaus. Tolesni Lieporių komplekso tyrimai suteiks naujos informacijos apie Šiaulių krašto apgyvendinimą, verslus, amatus, buitį ir kultūrą geležies amžiuje.
Gyvenvietės teritorijoje rasta ir akmens amžiaus stovyklavietės pėdsakai, X tūkstantmečio prieš Kristų titnaginis strėlės antgalis ir du židiniai. Juos paliko šiaurės elnių medžiotojai, atklydę į paleolito metu čia plytėjusią tundrą. Lieporių titnaginis strėlės antgalis yra vienas ankstyviausių archeologinių radinių Šiaulių krašte.

Tyrimų vaizdai

Lieporių archeologinio komplekso situacijos planas
Lieporių archeologijos paminklų komplekso situacijos planas
Lieporių I-oji gyvenvietė iš oro. Fot. Ričardo Dailidės. 1993 m.
Lieporių senovės gyvenvietės vaizdas prieš archeologinių tyrimų pradžią. 2004 metų tyrimai.
Kasama 170 perkasa. Lieporių 1–osios gyvenvietės archeologiniai tyrimai, 2004 m.
Lieporių senovės gyvenvietės tyrimas. Preparuojamas kultūrinis sluoksnis. Dirba Šiaulių universiteto studentai, atliekantys archeologinę praktiką. 2004 metai.
Kultūrinio sluoksnio paviršius. Matyti aiški riba tarp nejudintos žemės ir tamsaus sluoksnio su žmonių veiklos pėdsakais. 2006 metų tyrimai.
Lieporių senovės gyvenvietės kultūrinio sluoksnio tyrimas. Matyti skaldyti ir apdegę akmenys, naudoti ugniakuruose. 2004 metų tyrimai
Lieporių senovės gyvenvietės kultūrinio sluoksnio paviršius. 170 perkasa . 2004  metų tyrimai.
Lieporių I-oje gyvenvietėje buvo atrasta kūdra ir pradėtas tirti jos pakraštys. Matyti uždumblėjusios kūdros vieta. 2006 metų tyrimai.
Namo viduje buvęs židinys, sukrautas iš lauko akmenų, reikalingų šilumai ilgiau išlaikyti. Šiame židinyje buvo rastas sudužęs molinis puodas. 2003 metų tyrimai.
Molinio lipdyto puodo šukės tarp židinio akmenų. 2003 m. tyrimai.
Molinio lipdyto puodo šukės židinyje. 2003 metų tyrimai
Penktojo šulinio vieta 170 perkasoje. Lieporių 1–osios gyvenvietės archeologiniai tyrimai, 2004 m.
Penktasis šulinys. Matyti šulinio duobė ir sudegintos medinės konstrukcijos likučiai. 2004 metų tyrimai.
Pirmojo šulinio medinė konstrukcija. Rekonstrukcinis piešinys, piešė Arūnas Vasiliauskas.
Trečiojo šulinio medinė konstrukcija. Rekonstrukcinis piešinys, piešė Haris Ostašenkovas.
Ketvirtojo sulinio medinė konstrukcija iš plonų rąstelių. Rekonstrukcinis piešinys, piešė Andrius Jezerskas
Liepos žievės kibirėlis vandeniui  semti, surastas uždumblėjusiame pirmajame šulinyje 1992 metais. Piešė Arūnas Vasiliauskas
Liepos žievės kibirėlis vandeniui semti, rastas uždumblėjusiame pirmajame šulinyje. Matyti dugnas ir siūlės. Piešė Arūnas Vasiliauskas.
Pagal Lieporių I-sios gyvenvietės radinius rekonstruotas liepos žievės kibirėlis. Rekonstrukcijos autorė B.Salatkienė.
Rudnelės, geležies lydymo krosnelės rekonstrukcija, demonstruota Kernavės gyvosios archeologijos festivalyje 2006 m. Rekonstrukcijos autorius dr. Jonas Navasaitis.
Pertrauka. Lieporių I-sios gyvenvietės archeologiniai tyrimai 1996 m. (vad. B. Salatkienė).