Rėkyvos dvaras

Gyvenamų vietų planas
http://archeologija.fotomuziejus.lt/lt/50/gyvenamu-vietu-planas
Kultūros vertybių registro žinios
http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=622
Išsamiausia publikacija
http://www.atl.lt/2012/295-299.pdf
 Pastato pamatų rytinis kampas. Rėkyvos dvarvietės archeologiniai tyrimai 2012 m. (vad. A. Šapaitė).
Pastato pamatų rytinis kampas. Rėkyvos dvarvietės archeologiniai tyrimai 2012 m. (vad. A. Šapaitė).

Informacija

Rėkyvos dvaro sodyba įsikūrusi rytiniame Rėkyvos ežero krante ir užima 14,17 ha plotą. Iki mūsų dienų išlikusi koplyčia, kuri 1935 m rekonstruota iš buvusios kalvės, ūkinis pastatas ir parko fragmentai. Pagrindinis dvaro pastatas perstatytas, jame veikia Rėkyvos pagrindinė mokykla.

Pirmos žinios apie Rėkyvos dvaro sodybą mus pasiekė iš XVI a. Novodvorsko seniūno sūnus Mikalojus Karpis 1605 m. vedė Kotryną Skaševskaitę, kuri kaip kraitį atsinešė Rėkyvos (Rekijavos) ir Kurtuvėnų dvarus. 1605–1925 m. dvaras priklausė Karpių giminės Rėkyvos linijai. XVIII a. pradžioje, valdant Steponui Kazimierui Karpiui, dvaras labai suklestėjo. Dvaro paveldėtojas Eustachijus Karolis Karpis XIX a. pirmoje pusėje sutvarkė dvaro sodybą, parką, pastatė ūkinius pastatus. XIX a. viduryje prasidėjo Rėkyvos dvaro ekonominis smukimas. Tarpukario Lietuvoje vykdant žemės reformą didžioji dvaro dalis buvo išdalinta savanoriams, dvaro centras atiteko Šiaulių miesto savivaldybei. Ten buvo steigiamos socialinės įstaigos – senelių ir vaikų prieglaudos, pradžios mokykla.

Rėkyvos dvarvietės teritorijoje yra daryti žvalgomieji archeologiniai tyrimai. 2011 m. tyrimų metu (vad. V. Ostašenkovienė) prie dviračių stoginės, esančios greta dabartinės mokyklos pastato, atidengtas raudonų plytų mūro fragmentas, jo aplinkoje rastos dvi koklių, dengtų žalia glazūra, šukės. Šie kokliai datuojami XVII a. pabaiga.

2012 m. tirtas sklypas Poilsio g. 16 (vad. A. Šapaitė). Šurfuose, iškastuose prie rekonstruojamo Poilsio g. 16 sklypo šiaurės rytų pusėje stovinčio pastato galo, aptikti neskaldytų akmenų pamatai. Pamatų ruože buvo tarpas be akmenų, jis eina įstrižai pamatų linijai, 25 cm pločio. Tarpo apačioje, pamatų pagrindo lygyje, atkastas klojinys, sudėtas iš keturių raudonų plytų. Jos sudėtos į vieną eilę, orientuotos statmenai tarpui tarp akmenų. Tai gali būti pamatų ventiliacinė anga. Pasiekus pamatų rytinį kampą paaiškėjo, kad jis apdėtas papildomais akmenimis. Tai gali būti kontraforsų pamatai arba tiesiog pamatų kampo sutvirtinimas. Atkastas ir šiaurinis pastato pamatų kampas. Prie jo iš vienos pusės prie pamatinių akmenų buvo sudėtas plytų klojinys iš aštuonių plytų. Kultūrinio sluoksnio storis prie pamatų 0,65–1,2 m. Viršutinė jo dalis užpildyta XX a. šiukšlėmis. Apatinėje kultūrinio sluoksnio dalyje rasta raudonų plytų nuolaužų, akmens anglies gabaliukai, plono langų stiklo be patinos šukelės, kelios smulkias keramikos šukės, gyvulių kaulų. Sluoksnis datuojamas XIX a. – XX a. pradžia. Žvalgomųjų archeologinių tyrimų rezultatai leidžia daryti prielaidą, kad atidengti pamatai priklauso dvaro laikotarpio arklidei. Rėkyvos dvaro arklidės statybos metai nežinomi, tačiau ji greičiausiai pastatyta dvaro klestėjimo laikotarpiu XIX a. I pusėje. Radiniai, surinkti apatinėje kultūrinio sluoksnio dalyje, tam neprieštarauja.

2014 m. žvalgomųjų tyrimų metu (vad. V. Ostašenkovienė) prie Poilsio g. 16 aptiktas dar vieno pastato iš neskaldytų akmenų sukrautų pamatų fragmentas. Pagal aptiktus radinius (keramikos šukės, geležinės vinys, kilpos, kabliai) pamatai datuotini XIX a. pabaiga – XX a. pradžia. Senesnio statinio pamatų fragmentas atidengtas Rėkyvos dvaro sodybos šiaurinėje dalyje, Poilsio g. 12 aplinkoje. Aptikti archeologiniai radiniai – plokštinio koklio fragmentas, kaimiškos keramikos šukės, plytos su braukomis dalis – leidžia statinį datuoti XVIII a. pabaiga – XIX a. pradžia.

Tiek archeologiniai tyrimai papildo istorinius šaltinius apie Rėkyvos dvarą.

Tyrimų vaizdai

Rėkyvos dvaro pastatų vaizdas nuo ežero pusės. Apie 1936 m.
Pastatas, prie kurio rasti akmeniniai pamatai, 1993 m.
 XVIII–XIX a. pastato pamatai. Rėkyvos dvarvietės archeologiniai tyrimai 2011 m. (vad. V. Ostašenkovienė).
XVII a. pab. koklių fragmentai. Rėkyvos dvarvietės archeologiniai tyrimai 2011 m. (vad. V. Ostašenkovienė).
Šurfas Nr. 6. Rėkyvos dvarvietės archeologiniai tyrimai 2012 m. (vad. A. Šapaitė).
Pastato pamatai. Pietrytinė dalis. Rėkyvos dvarvietės archeologiniai tyrimai 2012 m. (vad. A. Šapaitė).
Pastato pamatų ventiliacinė anga. Rėkyvos dvarvietės archeologiniai tyrimai 2012 m. (vad. A. Šapaitė).
Plytų klojinys pamatų ventiliacinės angos dugne. Rėkyvos dvarvietės archeologiniai tyrimai 2012 m. (vad. A. Šapaitė).
Atidengiami pastato pamatai. Rėkyvos dvarvietės archeologiniai tyrimai 2012 m. (vad. A. Šapaitė).
Pastato pamatų šiaurinis kampas. Rėkyvos dvarvietės archeologiniai tyrimai 2012 m. (vad. A. Šapaitė).