Šiaulių dvaras (Didždvaris)

Gyvenamų vietų planas
http://archeologija.fotomuziejus.lt/lt/50/gyvenamu-vietu-planas
Kultūros vertybių registro žinios
http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=626
Išsamiausia publikacija
http://www.archeologijosdraugija.lt/atl/2010/250-257.pdf
Koklis-karūnėlė. XVII a. II p.
Koklis-karūnėlė. XVII a. II p.

Informacija

Šiaulių dvaro sodyba, dar vadinama Didždvariu, įsikūrusi Šiaulių miesto centre, tarp Dvaro g. ir Aušros al. Jos istorija susijusi su Šiaulių ekonomija, kuri buvo įkurta 1588–1589 m. ir turėjo išlaikyti didžiojo kunigaikščio asmeninį dvarą. Ją valdė Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis, Jeronimas Valavičius, vėliau - Albertas Radvila ir kiti Radvilos, dar vėliau – Sapiegos. Šiaulių ekonomija suklestėjo Antano Tyzenhauso, valdžiusio dvarą 1765-1780 m., laikais. Tuo metu perstatyti vartai, vedantys iš miesto į dvarą, pradėti mūryti rūmai, pastatytas mūrinis iždas, naujas kalėjimas, arklidės, dvaro teritorijoje užveistas parkas ir sodas. Po trečiojo Lietuvos-Lenkijos valstybės padalijimo Jekaterina padovanojo Šiaulių ekonomiją savo favoritui Platonui Zubovui. Valdant Nikolajui Zubovui (1801–1871) Didždvario rūmai perstatyti pagal klasicizmo stilių. Šiuo metu Šiaulių dvaro sodybos kompleksą sudaro rūmai (Aušros al. 50), buvusios virtuvės pastatas, parkas ir arklidžių rūsiai (Dvaro g. 83).

Pirmieji nedidelės apimties archeologiniai tyrimai Šiaulių dvaro sodybos teritorijoje atlikti 1997 m. ir 1998 m. (vad. A. Šapaitė). Dvaro parke buvo atidengtas iš raudonų plytų sumūrytas grindinys bei XVI–XVII a radiniai – keramika ir plokštinių koklių fragmentai.

Išsamesni archeologiniai tyrimai Šiaulių dvaro sodyboje buvo vykdomi 2010 m. (vad. V. Ostašenkovienė). Dvaro parke tirtuose plotuose aptiktos krosnies pado liekanos bei 1 m aukščio iš akmenų krauta siena. Parko teritorijoje surinkta apie 1200 radinių – tai Jono Kazimiero (1666 m.) bei Livonijos Karolio XI (1662 m.) šilingai, Švedijos Frederiko I 1722 m. erė ir LDK Žygimanto Senojo 1510 m. pusgrašis, 2 plombų fragmentai, kaimiškos ir glazūruotos keramikos šukių, dubeninių ir plokštinių koklių fragmentų, butelių ir langų stiklo šukių, kaltinių vinių, pentinas. Pagal radinius spėjamo krosnies pado liekanos bei iš akmenų krauta siena datuojama XVII a. antrąja puse.

Archeologinių tyrimų metu dvaro rūmų pastato perimetru kastose perkasose atidengti iš akmenų sudėtos nuogrindos fragmentai. Giliau rastas iš geltonų plytų mūrytas lietaus nutekamasis kanalas (latakas), po kuriuo atsidengė iš tokių pat plytų sudėtas drenažas. Bendras latako ir drenažo konstrukcijos aukštis 1,07 cm. Išsiskyrė dvi lataką dengiančios plytos, kurių vienoje plokštumoje įspaustos raidės „ЩЭ“ (Шавельская экономия – Šiaulių ekonomija). Geriausiai latakas su drenažu išlikęs prie rūmų pietvakarinės sienos, jo ilgis 15,5 m.

Prie rūmų šiaurės rytinės sienos rastas uždaras vandens surinkimo ir nuvedimo kanalas-kolektorius, į kurį buvo suvestas drenažas bei lietaus nuotėkų kanalas. Jo ilgis rytų kryptimi 19,1 m, aukštis 1,3 m, didžiausias plotis 0,96 m. Kanalo sienos mūrytos iš akmenų, pusapvalis skliautas – raudonų plytų, dugnas grįstas akmenimis. Jis priklauso tai pačiai inžinerinei sistemai, kaip ir lietaus nutekamasis latakas bei drenažas. Ši sistema greičiausiai įrengta po paskutinės rūmų rekonstrukcijos XIX a. pabaigoje, kai prie PR rūmų galo buvo pastatytas vieno aukšto priestatas. Tam pačiam laikotarpiui turėtų priklausyti ir iš akmenų dėta nuogrinda.

2014 m. žvalgomieji archeologiniai tyrimai atlikti buvusių dvaro arklidžių (Dvaro g. 83) aplinkoje, kur pastato šiaurės vakarinėje pusėje atidengtas iš akmenų sudėtas XIX a. pabaigos grindinys, o šiaurės rytinėje pusėje aptiktas akmeninių pamatų fragmentas. Prie jų užfiksuota ūkinė duobė. Surinkti radiniai – 1663 m. Jono Kazimiero šilingai, plokštinių koklių ir keramikos fragmentai – leidžia ūkinę duobę ir pamatus datuoti XVII a. viduriu – XVIII a. pradžia.

Archeologinių tyrinėjimų metu surinkta medžiaga rodo, jog Šiaulių dvaro sodybos teritorijoje gyventa nuo XVI a. pirmosios pusės. Parko teritorijoje aptikti gausūs radiniai bei statinių liekanos liudija, kad XVI–XVIII a. šioje vietoje buvo gyvenamieji pastatai ir vyko aktyvus ūkinis gyvenimas. Tai, jog čia neaptikta vėlesnių nei XVIII a. radinių patvirtina istorines žinias, kad XVIII a. pab. minėtame plote užveisiamas parkas. Dabartinių rūmų vietoje ar šalia jų taip pat būta pastatų, ką įrodo pamatų liekanos bei negausūs XVII a. antrosios pusės – XVIII a. radiniai. XIX a. pab. po paskutinės rūmų rekonstrukcijos, kada buvo pastatytas vienaaukštis priestatas PR rūmų gale, aplink pastatą įrengti modernūs to meto inžineriniai statiniai – lietaus nutekamieji kanalai, drenažas ir kolektorius, išgrįsta nuogrinda. Nuo XVII a. ūkinės paskirties pastatų buvo ir pietrytinėje Šiaulių dvaro sodybos dalyje, šalia dabartinės Dvaro gatvės.

Tyrimų vaizdai

Šiaulių dvaro kasinėjimai
Nuogrinda prie rūmų pietvakarinės sienos. XIX a. pabaiga. Šiaulių dvaro archeologiniai tyrimai 2010 m. (vad. V. Ostašenkovienė)
Lietaus nutekėjimo kanalas prie rūmų pietvakarinės sienos. XIX a. pabaiga. Šiaulių dvaro archeologiniai tyrimai 2010 m. (vad. V. Ostašenkovienė)
Akmeniniai pamatai ir lietaus nutekėjimo kanalas prie rūmų pietvakarinės sienos. XVII a.–XIX a. pabaiga. Šiaulių dvaro archeologiniai tyrimai 2010 m. (vad. V. Ostašenkovienė)
Lietaus nutekėjimo kanalas ir drenažas prie rūmų pietvakarinės sienos. XIX a. pabaiga. Šiaulių dvaro archeologiniai tyrimai 2010 m. (vad. V. Ostašenkovienė)
Pamatų fragmentai ir lietaus nutekėjimo kanalas prie rūmų pietvakarinės sienos. XIX a. pabaiga. Šiaulių dvaro archeologiniai tyrimai 2010 m. (vad. V. Ostašenkovienė)
Nuogrindos fragmentai ir lietaus nutekėjimo kanalas prie rūmų pietvakarinės sienos. XIX a. pabaiga. Šiaulių dvaro archeologiniai tyrimai 2010 m. (vad. V. Ostašenkovienė)
Pamatų fragmentai ir lietaus nutekėjimo kanalas prie rūmų pietvakarinės sienos. XIX a. pabaiga. Šiaulių dvaro archeologiniai tyrimai 2010 m. (vad. V. Ostašenkovienė)
Plytos in situ su įspaustomis raidėmis kirilica "ШЭ" (Šiaulių ekonomija). XVIII a.–XIX a. pabaiga. Šiaulių dvaro archeologiniai tyrimai 2010 m. (vad. V. Ostašenkovienė)
Archeologiniai tyrimai prie rūmų šiaurės rytinės sienos. Atkasamas šulinys ir lietaus nutekamasis kanalas. Šiaulių dvaro archeologiniai tyrimai 2010 m. (vad. V. Ostašenkovienė)
Akmenų grindinio fragmentas, kolektorius, šulinys ir lietaus nutekamasis kanalas prie rūmų šiaurės rytinės sienos. XVIII a.Šiaulių dvaro archeologiniai tyrimai 2010 m. (vad. V. Ostašenkovienė)
Kolektoriaus anga prie rūmų šiaurės rytinės sienos. XIX a. pabaiga. Šiaulių dvaro archeologiniai tyrimai 2010 m. (vad. V. Ostašenkovienė)
Kolektorius prie rūmų šiaurės rytinės sienos. XIX a. pabaiga. Šiaulių dvaro archeologiniai tyrimai 2010 m. (vad. V. Ostašenkovienė)
Kolektoriaus skliautas. XIX a. pabaiga. Šiaulių dvaro archeologiniai tyrimai 2010 m. (vad. V. Ostašenkovienė)
Iš akmenų krauta siena ir lietaus nutekėjimo kanalas prie rūmų šiaurės rytinės sienos. XIX a. pabaiga. Šiaulių dvaro archeologiniai tyrimai 2010 m. (vad. V. Ostašenkovienė)
Iš akmenų krauta siena ir lietaus nutekėjimo kanalas prie rūmų šiaurės rytinės sienos. XIX a. pabaiga. Šiaulių dvaro archeologiniai tyrimai 2010 m. (vad. V. Ostašenkovienė)
Iš akmenų krauta siena ir lietaus nutekėjimo kanalas prie rūmų šiaurės rytinės sienos. XIX a. pabaiga. Šiaulių dvaro archeologiniai tyrimai 2010 m. (vad. V. Ostašenkovienė)
Iš akmenų krauta siena ir lietaus nutekėjimo kanalas prie rūmų šiaurė rytinės sienos. XIX a. pabaiga. Šiaulių dvaro archeologiniai tyrimai 2010 m. (vad. V. Ostašenkovienė)
Krosnies pado liekanos, už jos – iš akmenų krautų pamatų fragmentas. XVII a. antra pusė. Šiaulių dvaro archeologiniai tyrimai 2010 m. (vad. V. Ostašenkovienė)
Akmenų grindinys prie buvusių dvaro arklidžių šiaurės vakarinės sienos. XIX a. pabaiga. Šiaulių dvaro archeologiniai tyrimai 2014 m. (vad. V. Ostašenkovienė)
Iš akmenų krautų pamatų fragmentas prie buvusių dvaro arklidžių šiaurės rytinės sienos. XVII a. antra pusė. Šiaulių dvaro archeologiniai tyrimai 2014 m. (vad. V. Ostašenkovienė)