Šiaulių senamiestis

Gyvenamų vietų planas
http://archeologija.fotomuziejus.lt/lt/46/siauliu-senamiescio-ir-dvaro-radimvieciu-planas
Kultūros vertybių registro žinios
http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=27097
Rūsio siena. XVIII a. Archeologiniai tyrimai Tilžės g. 157, 2000 m. (vad. A. Šapaitė).
Rūsio siena. XVIII a. Archeologiniai tyrimai Tilžės g. 157, 2000 m. (vad. A. Šapaitė).

Informacija

Viduramžiais ir naujaisiais laikais archeologiniai tyrimai tampa ne vieninteliu žinių apie praeitį šaltiniu, tačiau jų svarba neabejotina. Archeologiniai radiniai suteikia istorijos duomenims daiktinį pavidalą, papildo rašytinius šaltinius informacija apie kasdieninį gyvenimą, buitį.

Pirmi fragmentiški archeologijos radiniai Šiaulių senamiestyje datuojami XV a. pabaiga, didesnė dalis yra iš XVI–XVII a., surinkti ir įdomesni radiniai iš XVIII a. – XX a. pr.
Šiauliai archeologiškai nėra gerai ištirti. Karų ir pokario metais buvo sugriautas ne tik miesto senamiestis, bet ir smarkiai suardytas archeologinis kultūrinis sluoksnis. Vis dėlto mes jau turime sukaupę radinių iš XVI–XVIII a. Šiaulių – keramikos indų, įvairių rūšių koklių, monetų, spynų, raktų, pypkių, pasagų, pentinų, vaikiškų žaisliukų ir kitų įdomių daiktų.

Iš šių visų archeologinių kasinėjimų apie XVI–XVIII a. Šiaulius mes galime pasakyti nedaug – aikštės pakraščiuose aptiktos pastatų vietos, kai kurie iš jų (vėlyvesni) buvo mūriniai, juose stovėjo krosnys iš dubeninių ir glazūruotų plokštinių koklių, buvo naudojamasi žiestais moliniais indais. Šiauliečiai prekiavo su tolimais kraštais, laikė savo turtus po užraktu, jodinėjo arkliais, ugnį skėlė titnagu. Laisvalaikiu papsėjo olandiškas ir vietines molines pypkutes, alų ir midų gėrė iš bokalų.

Tiek mes žinome dabar, tolesni senamiesčio tyrinėjimai suteiks daugiau žinių. 2003 m. Šiaulių senojo miesto vieta ir Šiaulių dvarvietė buvo įtraukti į Nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą. Nuo tada prieš kasant žemę nustatytoje paminklo teritorijoje turi būti atlikti archeologiniai tyrimai. Šiauliuose po žeme tikrai yra išlikęs kultūrinis sluoksnis su žmonių veiklos pėdsakais, nors ir smarkiai apardytas karų ir statybų.

Tyrimų vaizdai

Šurfas Nr. 1 prie pietinės Šiaulių katedros sienos. XVII a. Archeologiniai tyrimai 1999 m. (vad. A. Šapaitė).
Rūsio siena. XVIII a. Archeologiniai tyrimai Tilžės g. 157, 2000 m. (vad. A. Šapaitė).
Rūsio siena. XVIII a. Archeologiniai tyrimai Tilžės g. 157, 2000 m. (vad. A. Šapaitė).
Kasama perkasa Nr. 1. XVI a. Archeologiniai tyrimai, Tilžės g. 157, 2000 m. (vad. A. Šapaitė).
Rūsio, kuriame rasta dubeninių koklių krosnies liekanos, pjūvis. XVI a. Archeologiniai tyrimai Tilžės g. 157, 2000 m. (vad. A. Šapaitė).
Sudegusios rūsio lentos. XVI a.  Archeologiniai tyrimai Tilžės g. 157, 2000 m. (vad. A. Šapaitė).
Perkasa Nr. 1.  XVII a. – XVIII a. pr. Archeologiniai tyrimai Vilniaus g. 146, 2005 m. (vad. A. Šapaitė).
Perkasa Nr. 1, pjūvis.  XVII a. – XVIII a. pr. Archeologiniai tyrimai Vilniaus g. 146, 2005 m. (vad. A. Šapaitė).
Ūkinė duobė Nr. 1.  XVII a. – XVIII a. pr. Archeologiniai tyrimai Vilniaus g. 146, 2005 m. (vad. A. Šapaitė).
Ūkinė duobė Nr. 2, pjūvis.  XVII a. – XVIII a. pr. Archeologiniai tyrimai Vilniaus g. 146, 2005 m. (vad. A. Šapaitė).
Iškasta perkasa Nr. 1 su dviem ūkinėm duobėm. XVII a. – XVIII a. pr. Archeologiniai tyrimai Vilniaus g. 146, 2005 m. (vad. A. Šapaitė).
Akmenų sankaupa, XVI ? – XVIII a. Perkasa Nr. 1.  Archeologiniai tyrimai Prisikėlimo aikštėje, 2006 m. (vad. A. Zalepūgienė).
Akmenų grindinys 1,6 m gylyje. XVI ? – XVIII a. Šurfas Nr. 2, archeologiniai tyrimai Prisikėlimo aikštėje, 2006 m. (vad. A. Zalepūgienė).
Akmenų grindinys prieš Šiaulių katedros šventoriaus vartus. XX a. pr. Archeologiniai tyrimai Žvejų skg. 2, 2012 m. (vad. A. Šapaitė).

Plačiau