Lieporių kapinynas

Kapinynų planas
http://archeologija.fotomuziejus.lt/lt/48/kapinynu-planas
Kultūros vertybių registro žinios
http://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search
Lieporių kapinyno kasinėjimai 1990 m. (vad. B. Salatkienė)
Lieporių kapinyno kasinėjimai 1990 m. (vad. B. Salatkienė)

Informacija

Kapinynas priklauso vienam didžiausių ir vertingiausių geležies amžiaus archeologinių kompleksų Lietuvoje

Kapinyną 1983 m. atrado tuometinio Lieporių kaimo gyventojas Juozas Katkus, savo sklype surinkęs 14 geležinių dirbinių ir žalvarinių papuošalų. 1985 m. kapinynas buvo įtrauktas į valstybės saugomų paminklų sąrašus.
Kapinynas tyrinėtas 1987, 1990, 1991 metais. Iš viso Ištirtas 4087 kv. m. plotas. Jo tyrimus pradėjo archeologė Ilona Vaškevičiūtė, o toliau tęsė Birutė Salatkienė.
Iš viso buvo atrasti 95 kapai. Iš jų 27 vyrų, 21 moterų, 5 vaikų. Be to, atrastos 5 tuščios kapų duobės, vadinamieji kenotafai. Tai kapai, įrengti gimtinėje, svetimuose kraštuose žuvusiems kariams. Kiti kapai buvo taip sunykę, kad juose palaidotų mirusiųjų lyties ir amžiaus nustatyti nepavyko.
Lieporių kapinyne mirusieji buvo laidojami su gausiomis įkapėmis. Moterys laidotos su žalvariniais ir sidabriniais galvos, kaklo, krūtinės ir rankų papuošalais ir darbo įrankiais. Jų galvas puošė kepuraitės ir apgalviai, ant kaklo būta antkaklių ir karolių apvarų, jų skaros ant krūtinės buvo susegamos smeigtukų pora su keliomis eilėmis grandinėlių, rankos puoštos apyrankėmis ir žiedais.
Vyrų kapuose svarbiausios įkapės buvo ginklai. Tai dažniausiai viena ar dvi ietys, kovos kirvis, kovos peilis, rečiau kalavijas. Raiteliai prie batų segė pentinus. Vyrai puošėsi antkaklėmis, segėmis, nešiojo žiedus, nešiojosi žalvariu apkaustytus geriamuosius regus.
Išskirtinis Lieporių kapinyno bruožas buvo laidojimo apeigų vieta. Pačioje kalvelės viršūnėje buvo rasta 45 židiniai ir 70 stulpaviečių, netolygiai išsidėsčiusių 20x20 m plote tarp visų kapų grupių. 20-30 cm skersmens ir iki 52 cm gylio stulpavietės iškastos molyje, vėliau užpiltos gelsvu smėliu su angliukais. Nežinoma, kas buvo čia įkastų stulpų viršūnėse, tačiau tiek stulpai tiek ir židiniai susiję su laidojimo ir mirusiųjų minėjimo apeigomis.
Iš įkapių ir laidosenos bruožų galima spręsti, kad Lieporių kapinyną paliko žemaičių bendruomenė, IV–VIII a. gyvenusi žiemgalių arealo paribyje, ir patyrusi jų kultūrinę įtaką.


Tyrimų vaizdai

Lieporių archeologinis kompleksas
Lieporių archeologijos paminklų komplekso situacijos planas
Lieporių I-oji gyvenvietė iš oro. Fot. Ričardo Dailidės. 1993 m.
Vyro kapas Nr. 91, 1991 metai
Vyro kapas Nr. 37 su įkapėmis, ietimi ir sege, 1990 m.
Pomirtinė dovana vaiko kape, apyrankė ir smeigtukas, 1991 m.
Moters kapo radiniai Šiaulių "Aušros" muziejaus ekspozicijoje. 2004 m.
Apeiginis židinys Lieporių kapinyne, 1990 m.
Lieporių kapinyno apeigų vietoje buvo pastatyta apie 70 stulpų. Sulpavietės pjūvis, 1990 m.

Plačiau