Pirmosios Šiaulių krikščioniškos kapinės

Informacija

Žinios apie krikščioniškus palaidojimus Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedros šventoriaus ribojamoje teritorijoje pasiekė mus dar iš tarpukario laikų. 1934-11-21 Šiaulių kraštotyros draugija surengė šv. Petro ir Povilo katedros požemių tyrimus. Buvo apžiūrėti rūsiai, surinkti radiniai nuo žemės paviršiaus, pagilintos jau iškastos duobės. Rūsyje rasta palaidojimų. Juos Šiaulių Aušros muziejuje dirbęs archeologas Balys Tarvydas datuoja XVII–XIX a. Informacija apie tyrimus skelbta leidinyje „Gimtasai kraštas“ 1935 m.

Palaidojimų katedros aplinkoje aptikta 1997 m. miesto žvalgomųjų archeologinių tyrimų metu (vad. A. Šapaitė). Šurfe, iškastame palei pat šv. Petro ir Povilo katedros šventoriaus tvorą nuo Tilžės gatvės pusės po apardytu akmenų grindiniu ir sluoksniu su XVII–XVIII a. datuojamomis šukėmis buvo rastas vienas sveikas kapas su medinio karsto liekanomis ir ne mažiau kaip septynių asmenų sumaišyti kaulai. Nesuardytų griaučių kojos buvo po šventoriaus tvora.

Vėlesnių tyrimų metu vis pasitaikydavo rasti žmonių kaulų. 1999 m. (vad. A. Šapaitė) tiesiant trasą šventoriaus teritorijoje, į pietus nuo katedros, rasta duobė, kur buvo netvarkingai užkasti ne mažiau kaip 5 asmenų kaulai. Greičiausiai kokių nors darbų metu kasant žemę buvo rasti kapai, kaulai surinkiti ir užkasti vienoje duobėje.

Tais pačiais metais katedros remonto metu kasant šurfą (vad. A. Šapaitė) prie Š katedros sienos, jo sienelėje užfiksuotas kapas, pavienių žmonių kaulų buvo ir po katedros pamatais.

Prieš statant Šiaulių vyskupijos pastoracijos centrą žvalgomųjų tyrimų metu (vad. A. Šapaitė) prie šventoriaus šiaurės vakarinio kampo 40 cm gylyje atidengtas kapo kojūgalis. Užfiksavus jo vietą, kapas nejudintas, jis buvo vėl užkastas. Atliekant 3D geofizikinius tyrimu georadaru šventoriaus teritorijoje užfiksuota anomalijų, dalis jų gali būti kapų duobės.

Nei viename iš atkastų kapų nei pagoniškų, nei krikščioniškų įkapių aptikta nebuvo. Tai liudytų krikščioniškų palaidojimų naudai – kaip atsvara pagoniškiems kapams su gausiomis ginklų, darbo įrankių ir papuošalų įkapėmis, krikščionims vengta dėti į kapus papildomų įkapių.
Iš rašytinių šaltinių žinoma, kad pirmoji medinė Šiaulių bažnyčia pastatyta 1445 m. Prie jos tikriausiai buvo ir kapinės. Dar tebestovint senąjai bažnyčiai 1617 m. greta buvo pradėta statyti nauja mūrinė. Karaliaus Vladislovo Vazos 1644 m. kovo 4 d. privilegijoje rašoma, kad bažnyčia dar netinkuota ir neaptverta. XIX a. istorikas Mauricijus Griškevičius „Šiaulių ekonomijos istoriškame aprašyme” rašo, kad bažnyčia aptinkuota Vladislovo (1632–1648 m.) laikais, o šventorius aptvertas Jono Kazimiero (1648–1668 m.) laikais. Dabartinė šventoriaus tvoros forma atitinka pažymėtą plane, datuojamame 1801 m.

Aplink 1445 m. Šiauliuose pastatytą medinę bažnyčią dabartinio šventoriaus teritorijoje buvo pirmosios katalikiškos kapinės. Mūrinė bažnyčia (dabartinė katedra) ir šventoriaus tvora pastatyti ant XV a. II pusės – XVII a. pr. kapų. Kapų žymės žemės paviršiuje XIX a. greičiausiai jau buvo pranykusios. XIX a. pab. – XX a. šventoriaus išorėje stovėjo pastatai, kapų vietos nepaženklintos, kapinių ribos nežinomos, planuose nepažymėtos.

Tyrimų vaizdai

Kapas Nr. 1
Žmonių kaulai po katedros pamatais
Duobė su išjudintais žmonių kaulais
Kapas Nr. 1
Kapas Nr. 4

Plačiau