Balys Tarvydas

Informacija

Gimė 1897 m. liepos 27 d. Užpalių k., Utenos apskr. 1927 m. baigė Kauno universitetą, įgydamas istoriko diplomą.

Studijų metais 1926-1927 m. dirbo Kauno miesto muziejuje su prof. E. Volteriu, kur įgijo muziejininko įgūdžių.
1928–1945 m. dėstė istoriją Šiaulių mokytojų seminarijoje.

1928–1980 m. bendradarbiavo Šiaulių „Aušros“ muziejuje, o 1945-1946 m. buvo jo direktorius.

Mirė 1980 m. gegužės 12 d., palaidotas Šiauliuose, K. Donelaičio kapinėse.

B. Tarvydas buvo Šiaulių kraštotyros draugijos narys. Jis pagal naujausius to meto metodus suklasifikavo ir tvarkė „Aušros“ muziejaus archeologijos rinkinį, pildė inventorinę knygą ir kartoteką. 1933 m. parengė naujos muziejaus ekspozicijos proistorės skyrių, rengė parodas.

B. Tarvydas pirmasis profesionalus Šiaurės Lietuvos archeologijos paminklų tyrinėtojas. 1931–1937 m. jis tyrinėjo 12 Šiaulių, Joniškio, Pakruojo rajonų kapinynų, Šiaulių Šv. Petro ir Povilo katedros požemius, žvalgė 12 Šiaulių krašto senkapių.

Visus savo archeologinių tyrimų rezultatus B. Tarvydas publikavo Šiaulių kraštotyros draugijos leidiniuose „Šiaulių metraštis“ ir „Gimtasai kraštas“. Apie savo archeologinę ir muziejinę veiklą, kraštotyros problemas rašė spaudoje – laikraščiuose „Lietuva“, „Židinys“, „Naujoji Romuva“, „Vaidotietis“, „Žemaičių prietelius“, „XX amžius“, „Šiaurės Lietuva“, „Mūsų kraštas“, „Įdomus mūsų momentas“, žurnale „Varpai“.

B. Tarvydo archeologinė veikla padėjo pagrindus nuosekliems moksliniams proistorės tyrimams šiame krašte. Šiaulių „Aušros“ muziejus nuo 1931 m. tapo Šiaurės Lietuvos archeologinių tyrimų centru, kur kaupiamas archeologinių radinių rinkinys, rengiamos ekspozicijos ir parodos, publikuojami mokslinių tyrimų duomenys.

Plačiau