Julius Naudužas

Informacija

Archeologas Julius Naudužas gimė 1929 m. vasario 16 d. Minčaičių kaime, Žagarės valsčiuje. 1954 m., baigęs Vilniaus universitetą ir įgijęs archeologo diplomą, J. Naudužas buvo paskirtas Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktoriumi ir dirbo čia iki 1971 m. Jam vadovaujant, muziejus gavo naujas patalpas Vytauto g. (dabar Venclauskių namai), kur buvo surengtos dvi pirmosios pokarinės ekspozicijos 1959 m. ir 1963 m. su atskira dalimi, skirta archeologijai. Dirbdamas muziejuje J. Naudužas atnaujino dar prieškaryje nutrūkusius muziejaus archeologinius tyrinėjimus, rūpinosi archeologijos paminklų apsauga, gausino muziejaus archeologinį rinkinį, skelbė mokslo populiarinimo straipsnius periodinėje spaudoje.

Daugiausia J. Naudužo nuveikta tyrinėjant archeologijos paminklus. Pirmuosius svarankiškus archeologinius tyrimus J. Naudužas atliko 1954 m Trakų pilies bokšte. Dirbdamas Šiaulių “Aušros” muziejuje, per 15 metų, nuo 1954 iki 1969 m., J. Naudužas kasinėjo 10 archeologijos paminklų: 2 piliakalnius (Žvelgaičio, Joniškio r. ir Velžių, Radviliškio r.) ir 8 kapinynus (Šiaulių miesto Varpo-Gluosnių g. bei Vaisių g. kapinynus, Valdomų, Gibaičių, Šiaulių r., Papilės, Akmenės r., Kensų, Telšių r., Rukuižių, Joniškio r., ir Laivių, Kretingos r.). Kaip matyti, dauguma jų koncentruojasi Šiaurės Vidurio Lietuvoje – Joniškio, Akmenės ir Šiaulių rajonuose, tik du – Žemaitijoje. Beveik visi J. Naudužo vykdyti archeologiniai tyrinėjimai žvalgomojo pobūdžio, kuomet atidengiamos nedidelės perkasos, ištyrinėjama po keletą ar keliolika kapų. Išimtimi laikytini Velžių piliakalnio tyrinėjimai, kur ištirtas net 1179 kv. m plotas, kiek mažesni kasinėjimai vykdyti Laiviuose (170 kv. m plotas) ir Papilėje (120 kv. m plotas).

Atvykęs dirbti į Šiaulių „Aušros“ muziejų ir pradėjęs tyrinėti archeologijos paminklus, J. Naudužas ėmėsi skelbti savo tyrinėjimų medžiagą. Daugiausia tai buvo nedidelės apimties mokslo populiarinimo straipsniai Šiaulių miesto ir aplinkinių rajonų periodinėje spaudoje. Straipsniuose J. Naudužas apibendrina tyrinėjimų rezultatus, juos interpretuoja, datuoja paminklus ar pavienius radinius. Vienintele moksline J. Naudužo publikacija reikėtų laikyti straipsnį ”Šiaulių miesto archeologiniai paminklai”, paskelbtą 1959 m. leidinyje “Iš lietuvių kultūros istorijos”. Šiame straipsnyje J. Naudužas, remdamasis atsitiktiniais į Šiaulių “Aušros” muziejų patekusiais radiniais bei prieškarinių ir paties vykdytų archeologinių kasinėjimų metu surinkta medžiaga, apžvelgia Šiaulių miesto archeologinę praeitį.

J. Naudužas žymiai pagausino Šiaulių „Aušros“ muziejaus archeologijos rinkinį, jo tyrinėjimų rezultatais ir dabar naudojasi Lietuvos mokslininkai.