Šiaulių archeologinių tyrinėjimų istorija

Archeologiniai tyrimai yra pagrindinis būdas pažinti tą žmonių gyvavimo etapą, kai dar nebuvo paplitęs raštas. Iš XIV – XVII a. Lietuvos jau yra rašytinių šaltinių, bet jų išlikę nedaug, jie neatspindi visos to laikmečio gyvenimo įvairovės. Todėl archeologiniai radiniai nepraranda savo svarbos, jie suteikia istorijos žinioms daiktinį pavidalą, papildo informacija apie kasdieninį gyvenimą, buitį.

Archeologinių tyrinėjimų istorija Šiauliuose prasideda nuo 1934 metų Balio Tarvydo kasinėto kapinyno, kuris  pateko į besiplečiantį ir perstatomą miestą. Nors dar nebuvo įstatymų, saugančių archeologijos paminklus, miesto gyventojai ir patys rinko, perdavė į muziejų savo sklype iškastus radinius, kurie byloja apie nuo akmens amžiaus čia gyvenusius žmones. Nepriklausomoje Lietuvoje išsamūs ir sistemingi tyrimai vykdomi „Aušros“ muziejaus Archeologijos skyriaus darbuotojų, bei atvykstančių tyrėjų kiekvienais metais praturtina miesto istoriją. Dabar tarp saugomų objektų patenka Šiaulių senamiestis, o tiksliau – senojo Šiaulių miesto teritorija, esanti po miesto gatvėmis ir aikštėmis. Tarp saugomų archeologinių vietovių, kurios yra vis tiriamos yra dar du dvarai, kapinynas bei miesto pakraštyje esantis IV–VIII a. Lieporių archeologinis kompleksas, susidedantis iš dviejų gyvenviečių ir kapinyno.

Nors dabar jau daug tyrimų atlikta Šiauliuose, daug informacijos surinkta apie miesto praeitį, bet nėra abejonių, kad po žeme dar laukia kada bus atskleistos praeities paslaptys.

Kalvelės lyginimas Lepšių kapinyno vietoje 1937–1938 m. žiemą. Kapai Nr. 2 ir Nr.3. XIV a.–XV a. Šiaulių Varpo – Gluosnių g. kapinyno archeologiniai tyrimai 1954 m. (vad. J. Naudužas) Kapas Nr. 8. Šiaulių Varpo – Gluosnių g. vėlyvojo kapinyno archeologiniai tyrimai 1954 m. (vad. J. Naudužas). Iš akmenų krauta siena ir lietaus nutekėjimo kanalas prie rūmų šiaurės rytinės sienos. XIX a. pabaiga. Šiaulių dvaro archeologiniai tyrimai 2010 m. (vad. V. Ostašenkovienė) Lieporių kapinyno kasinėjimai 1990 m. (vad. B. Salatkienė) Lieporių senovės gyvenvietės tyrimas. Preparuojamas kultūrinis sluoksnis. Dirba Šiaulių universiteto studentai, atliekantys archeologinę praktiką. 2004 metai. Salduvės piliakalnio archeologiniai tyrimai 2001 m. (vad. A. Šapaitė). Kasama perkasa Nr. 1, pirmame plane – A.Šapaitė.

Download files