Atsitiktiniai radiniai

Akmeninis kirvis su skyle kotui. III tūkst. pr. Kr. – I a. pab. pr. Kr.   Žalvarinis pentinas

Dabartinėje Šiaulių miesto teritorijoje, be tyrinėtų archeologijos paminklų, aptikta ir pavienių archeologinių radinių, kurie nušviečia šių vietų praeitį nuo akmens amžiaus iki XVII a. Tai rodo, kad vietovė ilgą laiką nuolat buvo gyvenama.

Ankstyviausiam, akmens amžiaus laikotarpiui priklauso atsitiktinai rasti 4 akmeniniai kirveliai. Tai dar tarpukaryje netoli Salduvės piliakalnio Žuvininkų kaime rastas įtveriamasis kirvis ir du kirviai su skyle kotui, rasti P. Cvirkos g. ir Architektų g. Dar vieno tokio kirvio fragmentas rastas žvalgant Lieporių II senovės gyvenvietę.

Kur kas daugiau radinių yra iš geležies amžiaus. Vieni jų rasti grupėmis, kiti – pavieniui. Daugiausia radinių vienoje vietoje aptikta dar tarpukaryje Vilniaus g. 289 sklype. Čia 1936-1938 m. ariant daržą.rasta 20 archeologinių radinių, datuojamų VI-XI a. – tai ietigaliai, platieji kovos peiliai, žalvariniai pentinai, žiedinis ir kryžiniai smeigtukai, įvijinės bei masyvios „kario“ apyrankės, tordiruotos antkaklės. Tame pačiame miesto kvartale, Z. Gėlės g. buvo aptikta II-III a. antkaklė kūginiais galais, o grindžiant V. Kudirkos gatvę – dar 16 archeologinių dirbinių. Gausūs radiniai rodo, jog teritorijoje, kurią riboja V. Kudirkos, Vilniaus, Z. Gėlės gatvės, buvo II–XI a. kapinynas.

Šiaulių mieste yra daugiau vietų, kuriose galėjo būti įvairių laikotarpių laidojimo paminklų. Deja, iš jų turime tik po vieną kitą atsitiktinį radinį, leidžiantį teigti, kad čia yra buvę kapų. Tarpukaryje Žaliūkėse buvo rastos dvi II-V a. datuojamos apyrankės. Po vieną V-VI a. geležinį ietigalį rasta tarpukaryje buvusioje Parodos aikštėje (dabar V. Kudirkos g.), Šilų ir Lazdynų gatvėse bei Žuvininkų kaime prie Salduvės piliakalnio. Iš Vilniaus g. 204 į muziejų pateko du akmeniniai galąstuvai. Du žalvariniai juostiniai žiedai iš XVI–XVII a. kapų aptikti Verduliukuose.

Šiaulių „Aušros“ muziejuje saugoma ir daugiau archeologinių radinių iš Šiaulių miesto, tačiau nėra žinoma tiksli jų radimo vieta.

Asitiktinių radimviečių planas