Šiauliai viduramžiais ir naujaisiais laikais

          Raktas. XVII–XVIII a. ?  Amuletas su lokio nagu. XIV–XVII a.  Geležinis pentinas su žvaigžde. XV a. vid.–XV a. II p.    Koklis-karūnėlė. XVII a. II p.

Geležies amžius baigiasi su Lietuvos valstybės sukūrimu. Jį keičia viduramžiai (XIV–XV a.) ir naujieji laikai (XVI–XVIII a.). Keičiasi radinių tipai, formos, papuošalai darosi smulkesni. 

1954 m. Varpo ir Gluosnių g. archeologas J. Naudužas tyrinėjo XIV–XVI a. kapinyną, rado 8 kapus su to laikotarpio įkapėmis – kauri kriauklelių ir monetų apvara, kaustytu meškos nagu, segėmis, žiedais. Muziejuje iš tos pačios vietos yra ankstyvesnių radinių. Matyt, kuris nors kapinyno pakraštys siekė VI a.

Archeologas Balys Tarvydas 1937–1938 m. žiemą tyrė XIV–XVII a. Lepšių vėlyvąjį kapinyną. Įrenginėjant naujas miesto kapines, toje vietoje buvo lyginamas žemės paviršius. Buvo atkasta nemažai palaidojimų, surinkta apie 70 radinių. Gaila, kad archeologas negalėjo atlikti išsamių tyrimų.

Dar vienas vėlyvasis kapinynas yra miesto centre, jį riboja Vasario 16-osios, Vytauto, P. Višinskio g. Čia surasta pora neįprastų palaidojimų. Juose mirusieji buvo bet kaip sumesti į duobes. Tai turėtų būti neramių laikų – karo, maro, bado – kapai. Vienam mirusiajam buvo nukirsta galva. Greičiausiai tai bus mirties bausme nubaustas nusikaltėlis arba mirusysis, kuriam jau po mirties galvą nukirto prietaringi amžininkai.

Pirmosios krikščioniškos kapinės buvo įrengtos prie XIV a. statytos medinės katalikų bažnyčios, stovėjusios greta dabartinės Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedros. Naujoji mūrinė katedra XVII a. pastatyta ant pirmųjų Šiaulių krikščionių kaulų.

Iš kai kurių vėlyvųjų kapinynų turime tik po vieną kitą atsitiktinį radinį, leidžiantį teigti, kad čia yra buvę kapų. Tai XIV–XV a. senkapis Kapų g., 2 XVI–XVII a. kapai rasti Verduliukuose.

2003 m. į archeologijos paminklų sąrašą įtrauktas Šiaulių senamiestis. Senamiestis tyrinėjamas nuo 1997 m., sukaupta daug įvairių radinių. Aptiktos XVI a. pastato rūsio liekanos su sugriuvusia dubeninių koklių krosnimi, ūkinės duobės po Vilniaus gatvės danga, turtingos archeologiniais radiniais vietos, liudijančios apie čia virusį gyvenimą.

Su senamiesčiu susijęs ir Šiaulių dvaras – Šiaulių ekonomijos centras. Archeologinių tyrimų metu prie išlikusių dvaro pastatų rasta ir XIX a. inžinerinių įrenginių, ir gerokai ankstyvesnių radinių.

Į dabartinio Šiaulių miesto ribas pateko ir bajorų Karpių valdomas Rėkyvos dvaras, žinomas nuo XVI a. Archeologiniai tyrimai suteikė papildomos informacijos apie paskutinio laikotarpio dvaro pastatus.