Šiauliai geležies amžiuje

 Geležinis įmovinis ietigalis. VII–XI a.  Sidabrinė lankinė žieduotoji segė. V–VIII a.  Žiedinių smeigtukų pora. VIII–X a.  Molinis puodas. IV–VIII a.

Geležies amžiaus laikotarpio (IV a. pr. Kr.–XIII a.) pavienių radinių, gyvenviečių, kapinynų Šiaulių miesto teritorijoje ženkliai daugiau, ne akmens ir žalvario amžių. Jie daugiau tyrinėti.

Archeologai Julius Naudužas ir A. Šapaitė kasinėjo IV–V a. kapinyną Vaisių g. Ten surasta daugiau nei 10 kapų. Kapinynas smarkiai suardytas statant gyvenamuosius namus.

Lieporių kapinyne tyrinėjimai vyko ne vienus metus, ištirtas 3 537 m2 plotas, kuriame rasti 95 kapai, surinkta apie 450 radinių. Kapinyno radiniai datuoti IV–VIII a. po Kr., jis priskirtas žemaičiams, tačiau kapinyne pastebėta ir žiemgalių kultūrinės įtakos. Vienas iš įdomiausių ir reikšmingiausių kapinyno radinių buvo laidojimo apeigų vieta, kurioje aptiktos stulpų ir židinių vietos. 

Šiaulių mieste yra daugiau vietų, kuriose užfiksuota geležies amžiaus kapinynų. Iš kai kurių turime tik po vieną kitą atsitiktinį radinį, leidžiantį teigti, kad čia yra buvę kapų. Tokie yra II–IV a. pilkapynas Žaliūkių g., V–VI a. kapinynas Šilų g., V–XI a. kapinynas Tilžės g. Daug daugiau radinių aptikta teritorijoje, kurią riboja V. Kudirkos, Vilniaus, Z. Gėlės gatvės – ten yra II–IX a. kapinynas. Šios vietos netyrinėtos, radiniai – atsitiktiniai.

Išsamiausiai tyrinėta geležies amžiaus gyvenvietė – Lieporių, ji datuojama IV–VII a. po Kr. Be pastatų liekanų, įprastų senovės gyvenvietėms, čia aptikta geležies lydymo vieta su keturiais šuliniais, kuriuose rasti nuskendę 8 liepos žievės kibirėliai. Fotografuojant Lieporių I gyvenvietę iš lėktuvo, kitoje kelio Šiauliai–Bubiai pusėje1993 m. buvo pastebėta Lieporių II gyvenvietė. Per archeologinį žvalgymą ten rasta grublėtosios keramikos šukių, šlako, akmeninis trintuvas. Gyvenvietė dar netyrinėta, iš šių negausių radinių ji datuojama I tūkst. vid.

Visai greta Šiaulių yra įspūdingas piliakalnis – Salduvė. Iš išorinių požymių jis datuojamas XI–XIV a. Išsamių archeologinių Salduvės piliakalnio aikštelės ar pylimų tyrinėjimų nėra buvę. Per papėdės archeologinius tyrimus gretimoje kalvelėje buvo aptiktas akmenimis sutvirtintas pylimas – dalis gynybinės linijos, saugojusios Salduvės piliakalnį iš šiaurės vakarų pusės.